Vaiko esmė susiformuoja iki ketvirtų–penktų jo gyvenimo metų. Asmenybės bruožai keičiasi iki dešimties–vienuolikos metų. Visa, kas vyksta vėliau – charakterio, elgesio ir pasaulėžiūros pasekmė. Tačiau formuojantis vaiko asmenybei, t. y. trečiaisiais jo gyvenimo metais, tenka susidurti su vaiko negatyvaus elgesio apraiškomis.

Dažnai pasitaikanti nesėkmingo vaikų ugdymo šeimoje sąlygų gali būti jų polinkis nusikalsti. Linkusius nusikalsti vaikus galima būtų suskirstyti į kelias grupes (pagal V. J. Černių):

• vaikai, kurie ypač tvirti moraliai, ir net pačios  nepalankiausios sąlygos nepažeidžia jų elgesio;
• vaikai, labai priklausantys nuo aplinkos. Tie, kurie turi labai gerą auklėjimą ir aplinką, išauga gerais piliečiais. Šiems ugdytiniams reikia nuolatinės tėvų priežiūros ir pagalbos, aplinkinių paramos. Jie lengvai gali nusikalsti.
• į nusikaltimus ir pažeidimus linkę vaikai. Šie vaikai gimsta jau pažeisti, o pažeidimas yra pačiame individe. Pastariesiems ugdytiniams sunku yra įsisavinti visuomenės moralės nuostatas, o kartais net ir visai neįmanoma. Tokiems vaikams reikia daug tėvų dėmesio ir globos.

Mokymų metu gautas bazinės žinios apie vaikų pažinimo būdus ir metodus leis geriau pažinti ir atpažinti šiuos mokinius, parinkti tinkamą bendravimo ir elgesio korekcijos metodą bei tobulinti bendravimo įgūdžius (mokinių pažinimas, bendravimo įgūdžių gerinimas, empatija, savigarba ir t.t.).

Lektorė – Dalė Daiva Gasparavičiūtė, socialinio darbo magistrė, socialinė pedagogė ekspertė.