Siekiant rezultatyviau organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą svarbu numatyti, kad jis būtų derinimas su visomis švietimo įstatyme numatytomis pagalbos mokytojui ir mokyklai priemonėmis (konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą ir sudarant pedagogams sąlygas tobulinti kvalifikaciją).

Ši programa yra parengta konkrečiai mokyklos bendruomenei, atsižvelgiant į mokyklos vidaus veiklos kokybės įsivertinimo, išorinio vertinimo išvadas, mokyklos veiklos bei pedagogų kvalifikacijos kėlimo prioritetus, išsakytus pedagogų poreikius, nukreipta į ugdymo(-si) praktikos keitimą ir tobulinimą, siekiant gerinti mokinių pasiekimus.

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria pedagogai ugdymo praktikoje, yra susiję su tinkamų metodų taikymu mokymosi veiklos diferencijavimui, specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymu, informacinių technologijų taikymu pamokose bei mokymo(si) motyvacija. Šiame procese labai reikšmingos yra pedagogų asmeninės savybės: kūrybingumas, motyvacija, noras tobulėti, novatoriškumas, tolerancija. Todėl, visų pirma būtinas yra elementarus technologinis raštingumas, gebėjimas naudotis kompiuteriu, interaktyvia lenta, kurti mokomuosius objektus. Technologijų skverbtis į ugdymo procesą yra neišvengiama, todėl naujų technologijų ir informacijos valdymo kompetencija laikoma svarbia. Technologijos patiems pedagogams neretai tampa puikiomis profesinio tobulėjimo galimybėmis – lengviau tampa valdyti laiką, atsiranda metodinės veiklos optimizavimo galimybės. Svarbu tai, kad technologinė įvairovė pedagogą priverčia išeiti iš komforto zonos ir provokuoja būti kūrybingu, ieškant didesnio vaizdumo ir mokymo turinio patrauklumo. Technologijų spartus vystymasis, jų teikiamos galimybės sudaro sąlygas mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemai tobulinti. Elektroninės duomenų bazės, įrankiai ir programos įgalina kaupti įvairią informaciją apie mokinį ir jo mokymąsi, nuolat stebėti mokinių ugdymosi pasiekimus ir pažangą, veiksmingai teikti grįžtamąjį ryšį mokiniams ir jų tėvams, mokiniams greitai ir patogiai įsivertinti savo mokymąsi.

Didelis iššūkis mokykloje – specialiųjų poreikių turinčių mokinių pažinimas ir tinkamų ugdymo metodų parinkimas. Įvairių antrinių bei švietimo pagalbą teikiančių institucijų duomenys rodo, kad vis daugiau atpažįstama vaikų, pasižyminčių autizmo sutrikimais. Šio sutrikimo spektras yra platus ir plačiai paplitęs. Autizmas sąlygoja savitą ir kokybiškai kitokį šį sutrikimą turinčių asmenų elgesį ir suvokimą. Siekiant tinkamai patenkinti individualius ir komplikuotus autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų poreikius, svarbu suprasti šių vaikų bendravimo, elgesio, pažinimo, jutimų, mąstymo ypatumus, tinkamai organizuoti jų aplinką ir ugdymą. Ugdymas turi vykti įvairioje socialinėje aplinkoje, tinkamais būdais ir priemonėmis. Siekiant efektyvaus komandinio darbo, nepakanka vien pedagogų noro dirbti komandoje – būtinos atitinkamos žinios, įgūdžiai bei psichologinis pasirengimas. Taikant komandinį darbą mokyklose, reikalingas ir vadovų, ir pedagogų įsitraukimas į bendras veiklas, suinteresuotumo dirbti komandose sužadinimas ir didinimas. Tinkamai koordinuojant visų ugdymo proceso dalyvių teikiamą pagalbą, jiems glaudžiai bendradarbiaujant komandinis darbas duoda neįkainojamos naudos vaikui, patiriančiam ugdymo(si) sunkumų.

Ne mažiau įtakos ugdymo kokybei turi ir  mokytojo psichinės ir psichologinės sveikatos pažinimas. Svarbu išmokti pažinti ir atpažinti savo darbo motyvus, valdyti savo emocijas, suprasti savo jausmus ir savęs vertinimo procesą. Šie įgūdžiai reikalingi ne tik asmeninei mokytojo savijautai gerinti, bet ir gerina mokytojo gebėjimus valdyti ugdymo procesą bei teikti pagalbą emocijas išgyvenančiam mokiniui. Gebėdami suprasti bei valdyti savo ir kitų emocijas, mokytojai patiria mažiau streso darbe, efektyviau bendrauja tiek su savo kolegomis, tiek su mokiniais, padeda kurti gerą klimatą kolektyve ir klasėje, didina savo ir mokinių suinteresuotumą bei motyvaciją.

Laukiami ir numatomi programos rezultatai: patobulės pedagogų informacinių technologijų naudojimo kompetencijos: pedagogai įgis gebėjimą naudoti IKT įrankius ir programas mokymui(si), projektinei veiklai, pasirengimui pamokoms, apklausų ir vaizdinės medžiagos ruošimui, asmeninės mokinio pažangos stebėjimui ir fiksavimui.

Gebės taikyti tinkamus metodus specialiųjų poreikių mokinių ugdymui. Tobulins žinias apie ASS turinčių vaikų elgesį ir tinkamo elgesio formavimo būdus, is mokinio ir asmeninių psichologinio atsparumo stiprinimo, emocinių sunkumų atpažinimo ir emocijų valdymo gebėjimų.

Programa sudaryta iš 5 modulių: keturių mokymo dienų (seminarų) ir vienos dienos konferencijos. Siekiant užtikrinti programos dalyvių  mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo bei informacinių technologijų naudojimo kompetencijų pokytį, rekomenduojama dalyvauti visuose numatytuose programoje moduliuose. Tačiau pedagogas gali pats pasirinkti, koks(-ie) jam modulis(-iai) yra aktualiausias(-i).

I modulis. Seminaras „Link mokyklos be sienų: tikslingas IKT taikymas“.

II modulis. Seminaras „Mokyklos, mokytojo veiklos dokumentų ir skaitmeninio turinio kūrimas“.

III modulis. Seminaras „Vaikų turinčių ASS savarankiškumas, komunikacija ir elgesys“

IV modulis. Seminaras „Mokytojų motyvacija, savęs vertinimas ir emocinės kompetencijos“

V modulis. Metodinė diena „Kolega–kolegai“.

Programoje taikomos darbo formos: paskaita, diskusija, demonstracija, individualus ir grupinis praktinis darbas, savarankiškas darbas, analizė, refleksija, virtualios konsultacijos.

Programos trukmė – 40 val. (28 kontaktinės (teorijos ir praktikos) valandos, 7 savarankiško darbo valandos, 5 virtualių konsultacijų valandos).