Anotacija

Šiandieninė mokykla išgyvena nuolatinius pokyčius, reaguojant į kuriuos visuomenė kelia vis daugiau reikalavimų mokytojams, mokyklų bendruomenėms. Siekiama, kad mokytojai greitai reaguotų ir prisitaikytų prie pokyčių, būtų aktyvūs, iniciatyvūs. Dalijimasis gerąja patirtimi, darnus bendradarbiavimas įvairiais lygmenimis spartina švietimo siekių įgyvendinimą, jo kokybės augimą ir plėtrą. Užsienio mokslininkų (Kouzes, Posner, 2003) atlikti tyrimai vadybos srityje parodė, kad organizacijose neeilinių rezultatų buvo pasiekta ne dėl geros asmeninės vadovavimo patirties ar ypač talentingų darbuotojų veiklos, bet tik dėl to, kad visi darbuotojai aktyviai dalyvavo organizacijos veikloje ir dirbo drauge (R. Kontautienė, 2010).

Kintanti šiuolaikinė mokymosi paradigma lemia esminius pokyčius pedagogo ir mokinių veiklose. Dabartinėje mokykloje labai daug laiko yra skiriama pateikti ir perteikti žinias. Vadovaujantis nauju supratimu, mokymas(is) laikomas aktyviu procesu, kurio metu besimokantysis, remdamasis anksčiau įgytomis žiniomis ir savo unikalia patirtimi, formuoja naujas sąvokas, idėjas ar prasmes. Mokytojo vaidmuo suprantamas kaip pagalbininko, kuris turi rūpintis besimokančiojo žinių kūrimo procesu, taip pat bendraudamas ir stebėdamas besimokančiuosius, juos lanksčiai ir kūrybingai įtraukti į mokymo(si) procesą. Šiuolaikinis mokymas reikalauja taip organizuoti mokymo procesą, kad būtų tikslingai parenkami ir pritaikomi mokymo metodai pamokose, mokiniai tinkamai įsisavintų žinias, patys aktyviai protiškai dirbdami, savarankiškai protaudami bei sąmoningai veikdami. Todėl ypač svarbus ir reikalingas žingsnis – pasirinkti tinkamą metodą. Suorganizavus tokį mokymąsi, į kurį mokinys pasinertų ir patirtų malonumą, kur kas labiau tikėtina, kad mokymosi kokybė pagerėtų. Tam taikytini aktyvaus mokymo metodai. Tyrimai rodo, kad mokytojai žino švietimo kaitos tendencijas, dokumentų reikalavimus, todėl teigia taikantys aktyviuosius mokymo metodus. Tačiau gana dažnai jie į mokinį žiūri ne kaip į aktyvų, lygiavertį mokymosi proceso kūrėją ar dalyvį, bet kaip į mokytojo užduočių ir komandų vykdytoją. Tuo tarpu mokiniai save laiko aktyvesniais, nei mano mokytojai ir, kaip parodė tyrimai, moka kelti sau asmeninius mokymosi tikslus bei jų siekti, jei pamokose daugiau laiko skiriama aktyviai jų pačių mokymosi veiklai. Stažuotės metu projekto LL3 savivaldybių komandų nariai susipažins su Prienų rajono savivaldybės įvairių ugdymo įstaigų patirtimis taikant aktyviuosius ugdymo metodus, lankysis įvairiose ugdymo įstaigose, domėsis jų erdvių pritaikymu ugdymui. 

Turinys

Prienų rajono savivaldybės lyderystės plėtros modelio pristatymas. Atviro dialogo taikymas ir  Prienų r. savivaldybės projektinės veiklos patirtys. Prienų rajono savivaldybės administracijos (2 akad. val.).

Mokyklos bendruomenės telkimas geresnei mokinių pažangai pasiekti. Produktyviojo mokymosi programos patirtis. Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos patirtis (2 akad. val.).

Aktyviųjų mokymo(si) metodų taikymas ir jų įtaka ugdymo(si) sėkmei. Mini konferencija, diskusijos, praktinė veikla. Prienų „Žiburio“ gimnazijos patirtis (2 akad. val.).

Edukacinių erdvių pritaikymas ugdomajame procese. Prienų lopšelio-darželio „Pasaka“ patirtis (2 akad. val.).

Programos trukmė 8 akad. val.