Kurkime saugią mokyklą, mažindami patyčių ir smurto atvejų paplitimą

Home > Kurkime saugią mokyklą, mažindami patyčių ir smurto atvejų paplitimą

Kurkime saugią mokyklą, mažindami patyčių ir smurto atvejų paplitimą

Anotacija

Mokyklai tenka svarbus vaidmuo vaiko mokymo, asmenybės ugdymo ir socializacijos procesuose. Mokykla – tai vieta, kurioje moksleiviai praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį, čia ateina ne tik mokytis, bet ir praleisti dalį savo gyvenimo laiko, todėl kiekvieno vaiko savijauta ir psichinė sveikata tiesiogiai yra veikiama mokyklos mikroklimato. Mokykla yra antroji vaiko bendruomenė (po šeimos), kurioje jis socializuojasi, plėtoja elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiaisiais įgūdžius.

Patyčios ir smurtas išskiriami kaip vienas grėsmingiausių socialinių reiškinių visuomenėje. Patyčios mokyklose nėra nauja problema, tačiau savo mastais bei raiška ji vis dar išlieka svarbia ir opia Lietuvos mokyklų problema, reikalaujančia visų mokyklos bendruomenės narių ypatingo dėmesio ir kompleksinio priėjimo ją įveikiant. Patyčias Lietuvoje dažniausiai patiria mokyklinio amžiaus vaikai, o mokykla yra ta vieta, kur patyčių vyksta daugiau negu kurioje nors kitoje aplinkoje.

Mokykloje vykstant patyčioms, visi jaučiasi nesaugūs. Saugumo jausmas yra vienas pagrindinių reikalavimų, siekiant užtikrinti nuoseklų asmenybės ugdymą. Tarptautinių tyrimų duomenimis tarp Lietuvos moksleivių patyčių mastas mažėja, bet lieka vienas iš aukščiausių tarp kitų šalių.

Daugelio mokslininkų nuomonė dėl patyčių pasekmių yra vienareikšmiška – patyčios turi neigiamų pasekmių tiek jų aukoms, tiek patyčių iniciatoriams (skriaudėjams). Patiriantys patyčias mokiniai jaučiasi nesaugūs, išgyvena nerimą, baimę, nepasitiki savimi, pasižymi žemesne saviverte. Ilgalaikis išgyvenamas nerimas ir baimės būsena yra labai didelis rizikos veiksnys atsirasti tam tikroms psichikos sveikatos problemoms. Gali pasireikšti įvairūs psichosomatiniai simptomai: galvos, pilvo skausmai, pykinimas, miego, apetito sutrikimai, o taip pat vengimas lankyti mokyklą, pamokų praleidinėjimas, akademinių pasiekimų suprastėjimas, sunkumai bendraujant su bendraamžiais, padidėjęs nerimastingumas, emocinės būklės pablogėjimas, galintis paskatinti griebtis net kraštutinių priemonių (pvz., savižudybės). Savižudybė neretai būna toleruojamų ir ilgai besitęsiančių patyčių rezultatas. Taigi mokykloje patirtos patyčios gali būti susijusios su vyresniame amžiuje kylančiomis elgesio, bendravimo, emocinėmis problemomis.

Patyčios veikia ne tik auką, bet ir patį skriaudėją, nes toks elgesys tiesiogiai susijęs su delinkventiniu elgesiu ateityje. Dano Olweus ir kitų mokslininkų tyrimai parodė, jog 60% berniukų, kurie aktyviai tyčiojosi iš savo bendraamžių mokykloje, iki 24 m. amžiaus jie padarė bent vieną nusikaltimą, o 35–40% netgi – 3 ir daugiau nusikaltimų, pastebėta, jog tik 10% į patyčias neįsitraukusių mokinių vėliau įvykdė nusikaltimą. Ši programa suteiks galimybę pedagogams apmąstyti savo pačių reagavimą į patyčių ir smurto atvejus, koreguoti nekonsktruktyvias nuostatas ir įstikinimus, trukdančius įveikti patyčių plitimą. Mokymo dalyviai geriau suvoks, kas priklauso nuo kiekvieno mokyklos darbuotojo, siekiant didinti saugumą ir gerinti mikroklimatą mokykloje. Pedagogai tarpusavyje sutars dėl bendros tvarkos, taikant vieningas tęstines priemones, įvykus patyčių ar smurto atvejams mokykloje. Pedagogų tarpe bus formuojamas vieningas supratimas kaip vykdyti patyčių ir smurto prevenciją, kaip tinkamai reaguoti, susidūrus su patyčiomis bei įgyvendinti intervencijos ir postvencijos žingsnius sudėtingose situacijose.

Turinys

Diskusija, kuri skirta mikroklimato mokykloje aptarimui ir patyčių paplitimui įsivertinti – 0,5 akad. val.

Patyčių lygio kitimas Lietuvoje (analizuojami patyčių paplitimo tyrimų rezultatai) – 0,5 akad. val.

Efektyvi patyčių ir smurto prevencija ir intervencija (teoriniai aspektai) – 2,5 akad. val.

Praktinės užduotys grupelėse ir porose, skirtos vystyti gebėjimus tinkamai reaguoti į patyčių ir smurto atvejus – 2 akad. val.

Darbo grupėse ir porose rezultatų aptarimas, asmeniniai įsipareigojimai ir užduotys savarankiškam mokymuisi– 0,5 akad. val.

Savarankiškas mokymasis, įtvirtinant įgytas žinias ir įgūdžius realiose situacijose – 6 akad. val.

Diskusija, skirta aptarti, kaip sekėsi laikytis asmeninių įsipareigojimų bei taikyti intervencijos metodus kasdieninėse situacijose, susidūrus su konkrečiais patyčių ar smurto atvejų pasireiškimais – 1 akad. val.

Kaip negatyvios nuostatos ir įsitikinimai veikia mokyklos bendruomenę? (teoriniai aspektai) – 1 akad. val.

Praktinės užduotys grupėse, skirtos įtvirtinti konstruktyvias nuostatas ir įsitikinimus, padedančius mažinti patyčių ir smurto atvejų pasireiškimą – 2 akad. val.

Idėjų lietus, kaip gerinti patyčių ir smurto prevenciją mokyklos lygmeniu, kurti saugią aplinką – 1 akad. val.

Refleksija, mokymų įvertinimas, programos naudingumo aptarimas – 1 akad. val.

Programos trukmė 18 akad. val.

0