Vaikų, turinčių ASS savarankiškumas, komunikacija ir elgesys

Home > Vaikų, turinčių ASS savarankiškumas, komunikacija ir elgesys

Vaikų, turinčių ASS savarankiškumas, komunikacija ir elgesys

Anotacija

Įvairių antrinių bei švietimo pagalbą teikiančių institucijų duomenys rodo, kad vaikų, pasižyminčių autizmo sutrikimais, atpažįstama vis daugiau. Šio sutrikimo spektras yra platus ir plačiai paplitęs. M. Rutter (2000) pažymi, jog autizmas paveikia maždaug 1 iš 1000 vaikų, C. D. Prater, R. G. Zylstra (2002) duomenimis autizmas nustatomas 4-6 vaikams iš 10000, R. Ivoškuvienė, J. Balčiūnaitė (2002) mini, kad atsiradus naujesniems kriterijams ir platesniam supratimui, autistiškų vaikų skaičius didėja. J. Tender (2009) teigia, kad šis santykis jau didesnis negu 1 iš 200. Autoriai pastebi, jog berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas tris kartus dažniau negu mergaitėms. Autizmas sąlygoja savitą ir kokybiškai kitokį šį sutrikimą turinčių asmenų elgesį ir suvokimą. Siekiant tinkamai patenkinti individualius ir komplikuotus autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų poreikius, svarbu suprasti šių vaikų bendravimo, elgesio, pažinimo, jutimų, mąstymo ypatumus, tinkamai organizuoti jų aplinką ir ugdymą. Ugdymas turi vykti įvairioje socialinėje aplinkoje, tinkamais būdais ir priemonėmis. Mokslinėje pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje (Lesinskienė, 2005, Ivoškuvienė, Balčiūnaitė, 2002, Adams, 2006 ir kt.) numatomos priemonių grupės, apimančios specialųjį ugdymą: medicininės, psichologinės, pedagoginės, darbas su tėvais. Psichologinė ir pedagoginė pagalba, darbas su tėvais yra glaudžiai susiję ir priklauso nuo bendradarbiavimo kokybės.

Švietimo įstatymas nurodo, kad tik atskirais atvejais specialiųjų poreikių vaikai gali būti ugdomi specialiose klasėse ar mokyklose, o siekiant užtikrinti autizmo sindromą turinčių vaikų psichologinį komfortą ir saugumo pojūtį, svarbu sudaryti pastovią ir saugią aplinką Šiuo atveju, svarbu ne tik individualių programų sudarymas, bet ir ilgalaikis bei sistemingas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas komandos principu. Siekiant efektyvaus komandinio darbo, nepakanka vien pedagogų noro dirbti komandoje – būtinos atitinkamos žinios, įgūdžiai bei psichologinis pasirengimas. Taikant komandinį darbą mokyklose, reikalingas ir vadovų, ir pedagogų įsitraukimas į bendras veiklas, suinteresuotumo dirbti komandose sužadinimas ir didinimas. Tinkamai koordinuojant visų ugdymo proceso dalyvių teikiamą pagalbą, jiems glaudžiai bendradarbiaujant komandinis darbas duoda neįkainojamos naudos vaikui, patiriančiam ugdymo(si) sunkumų.

Ši programa sudaryta, apžvelgiant naujausias mokslu pagrįstas metodikas ir remiantis gerąja patirtimi dirbant su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą. Mokymai skirti mokytojams, mokytojų padėjėjams, tėvams.

Programoje aptariamos šios temos: ASS vaikų elgesio ypatumai. Kaip atpažinti probleminį elgesį? Kaip pasirinkti tinkamas ugdymo strategijas? Kokį ugdymo formatą (individualų/grupinį) pasirinkti? Kaip pritaikyti išmoktus įgūdžius įvairiose situacijose (struktūruotas mokymas/mokymas natūralioje aplinkoje)? Vaikų savarankiškumo įgūdžių mokymas įvairiose gyvenimo situacijose.

Turinys

1 tema: Struktūruoto mokymo ir elgesio terapijos principų taikymas vaikams su autizmo spektro sutrikimais (2,5 akad. val.)

  • Vaikų turinčių ASS elgesio ypatumai
  • Elgesio funkcijos
  • Elgesio korekcijos metodai
  • Struktūruota aplinka

2. tema: Kaip išmokyti vaiką tapti savarankišku: struktūrinis mokymas (2,5 akad. val.)

  • Struktūruotas mokymas
  • Aplinkos struktūra
  • Dienotvarkių sudarymas ir taikymas
  • Darbo sistema
  • Bendravimo ir socialinių įgūdžių mokymas

Praktinė užduotis (1 akad. val.)

Metodai: Įtraukianti paskaita, diskusijos, patirties ir praktinių užduočių atlikimo refleksijos, atvejo analizė.