Pasiekimų ir individualios pažangos optimizavimas

Home > Pasiekimų ir individualios pažangos optimizavimas

Pasiekimų ir individualios pažangos optimizavimas

Anotacija

Prasideda atnaujintų bendrųjų programų rengimas, o kartu vyksta pamokos modeliavimo ir pasiekimų vertinimo sistemos kaita. Mokinių mokymosi pasiekimams ypač didelę įtaką daro pasiekimų vertinimo kultūra, kuri šiuo metu dar nėra visiškai susiformavusi mūsų mokyklose, tad būtina ją tobulinti. Siekiant individualios mokinio pažangos, mokytojui būtina permąstyti savo veiklą pamokoje, ieškoti sėkmingų metodikų, kaip teikti kokybišką grįžtamąjį ryšį ir pagalbą mokiniui.  Šiandien itin aktualu tobulinti vertinimo gebėjimus, t. y. vertinti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas. ŠMM dokumentai kreipia mokytojus tobulinti savo gebėjimus ugdyti mokinių mokymosi mokytis ir kitas kompetencijas. Mokymasis – tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla, sukelianti esminius  pokyčius.  Išmokimas – tai mokymosi pasekmė. Išmokimo esmė – tai kokybiniai mokinio psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai.  Stebėdami išmokimo procesą, mokytojai turi skirti daug dėmesio kiekvieno mokinio reikmėms, kad mokydami tikslingai grįžtų prie mokinių neišmoktų, nesuprastų dalykų. Mokytojams svarbu išsiaiškinti diferencijavimo ir individualizavimo poreikį, veiksmingai planuoti tolesnį mokymą (-si), siekti kiekvienam mokiniui įmanomo aukščiausio pasiekimų lygio. Išmokimo stebėjimas įtraukia mokinius į aktyvų mokymąsi, stiprina jų gebėjimus vertinti ir įsivertinti, individualiai planuoti tikslingo tolimesnio mokymosi žingsnius, skatina jų atsakomybę už išmokimą. Būtiniausia vidinė išmokimo sąlyga yra motyvacija. Negalina klausti vaiko, ar jis jau išmoko, reikia tai pamatyti. Norėdamas sužadinti vaikui pažinimo troškulį, parengti jį nuolatiniam savarankiškam mokymuisi visą gyvenimą  remiuosi šiais principais: dėmesio centre yra vaikas, o ne mokymo turinys; jis yra aktyvus tol, kol suaugusieji jo nespaudžiame; mokytojas – mokinio draugas ir palydovas į žinių pasaulį; mokykloje ne rengiamasi gyvenimui, o gyvenama;  mokiniai mokosi spręsti ir sprendžia problemas, o ne tik atlieka skirtas užduotis; bendradarbiavimas vertingesnis už rungtyniavimą. Mokinių bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos reikalauja keisti ugdymo praktiką pamokoje, nes nepakanka išaiškinti dalyko turinį ir patikrinti, kaip mokiniai įsiminė. Mokytojo praktiko seminare akcentuojama mokinių išmokimo stebėjimo, pokyčių fiksavimo bei  pasiekimų vertinimo metodikų taikymo pamokose praktika, siekiant mokinių geresnių mokymo(si) rezultatų. 

Programos dalyviai patobulins profesines kompetencijas, reikalingas pasiekimų vertinimo bei mokinių įsivertinimo sistemos tobulinimui, individualios mokinių pažangos stebėjimo, fiksavimo bei analizavimo pamokose praktikai, siekiant pasiekimų optimizavimo.

Turinys

Pasiekimų vertinimas ir mokinių įsivertinimas pamokoje – svarbiausi mokyklos veiklos kokybės rodikliai (1 akad. val.)

Mokytojo vadovavimas mokinių mokymosi procesui (pastangos įdarbinti kiekvieną mokinį ir padėti atrasti jam kelią į sėkmę) (1,5 akad. val.)

Kaip keičiasi mano pamokos vadyba. Šiuolaikinės pamokos planavimo kaita: struktūros, aktyviųjų veiklų (metodų) ir pasiekimų vertinimo pokyčiai (1,5 akad. val.)

Grįžtamasis ryšys – motyvaciją ir individualią pažangą skatinantis veiksnys. Pažangą skatinančio grįžtamojo ryšio panaudojimo praktika (1,5 akad. val.)

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas kaip ugdymas: mokymosi poreikių nustatymas, ugdymo diferencijavimas, kelias gabaus mokinio link (2 akad. val.)

Refleksija: ar dirbsime šiuolaikiškiau? (0.5 akad. val.)

0