Edukacinių erdvių įtaka ugdymo kokybei. Patirtinis ugdymas matematikos pamokose

Home > Edukacinių erdvių įtaka ugdymo kokybei. Patirtinis ugdymas matematikos pamokose

Edukacinių erdvių įtaka ugdymo kokybei. Patirtinis ugdymas matematikos pamokose

Anotacija

Edukacinė aplinka – tai dinamiška mokymo ir mokymosi erdvė, sukurta ir veikiama edukacinio tikslo, jį atitinkančio turinio bei jo įsisavinimą paremiančių metodų.

Vienareikšmiško atsakymo, kokia turi būti ideali edukacinė erdvė, turinti įtakos mokymosi rezultatams, nėra ir tikriausiai negali būti, nes dabartinė ugdymosi aplinka nebeišsitenka mokyklos sienų ribose, ji persikelia į socialinę erdvę. Visgi neabejojama, jog šiuolaikinė mokyklos aplinka turi būti ne tik saugi, sveika ir patraukli – vaikai čia turėtų jaustis patogiai ir jaukiai, fizinės erdvės turėtų nuteikti atvirumui, bendravimui, bendradarbiavimui, tarpusavio pagarbai ir kitoms humanistinėms nuostatoms. Profesionalus, kūrybiškas edukacinių erdvių kūrimas, pritaikymas bei panaudojimas ugdymo tikslams pasiekti yra glaudžiai susijęs su patirtiniu mokymusi bei leidžia aktyviai įsitraukti į kūrybišką ir aktyvią veiklą, atrasti atsakymus per savo konkrečią patirtį. Jis yra naudingas pačiam besimokančiajam, nes mokymąsi daro prasmingu ir įdomiu. Patirtinis mokymas(is), skatina reflektuoti ir analizuoti savo patirtį bei iš jos mokytis, kartu skatina geriau pažinti save kaip asmenį, kaip besimokantįjį, kaip tam tikros srities ar profesijos atstovą. Taip pat jis suteikia daug naudingos informacijos apie besimokantįjį ir jo mokytojams bei kitiems besimokantiesiems. Taigi patirtinis mokymas(is) sudaro puikias galimybes pažinti ne tik aplinkinį pasaulį, tačiau ir patį save.

Seminaro metu Raseinių rajono ugdymo įstaigų vadovai ir pedagogai praktikai supažindins seminaro dalyvius savo patirtimi bei įžvalgomis apie edukacinių erdvių poveikį ugdymo proceso dalyviams. Ypatingas dėmesys bus skiriamas matematikos pamokoms netradicinėse erdvėse, taikant patirtinio mokymosi metodą.

Susipažinsime su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ypatumais geriau paruošiant vaiką mokyklai, kaip taikant specialius metodus galima lengvai ugdyti su matematika susijusius pažintinius gebėjimus, kaip juos nuolat stiprinti ir padėti vaikui pamilti matematiką nuo mažų dienų. Kaip pasitelkus tam tikrus žaidimus, parinkus vaiko poreikius ir galias atitinkančias priemones bei aplinkas galime lavinti vaiko gebėjimą logiškai mąstyti. Vaikų, kurių matematiniai gebėjimai ugdomi nuo mažų dienų, matematinio mąstymo rezultatai yra gerokai geresni. Bus pateikta patirtis, kaip mokant matematikos, kaip mokomojo dalyko, siekiama ir metakognityviojo  mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimų ugdymo srityse. Kaip gimnazijos klasėse organizuoti nuoseklų matematikos mokymąsi, siekiant kiekvieno mokinio pažangos bei  mokinių mokymosi kompetencijos tobulinimo.

Turinys

Gimnazijos edukacinių erdvių pritaikymas ugdymui. Matematika brandos darbo išbandymo kontekste (Ariogalos gimnazijos patirtis) – 1,5 akad. val.

Gero darželio koncepcijos taikymo aspektai vaikų ugdymo procese (Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ patirtis) – 1,5 akad. val.

Raseinių miesto erdvių teikiamos galimybės mokinių ugdymui – 1,5 akad. val. –


Edukacinių erdvių įtaka ugdymo kokybei. Patirtinis ugdymas matematikos pamokose (Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos patirtis) – 1,5 akad. val.

Parašykite komentarą