Anotacija

Mokykloje tenka leisti laiką su tais, kurių nepasirinksi, tokiu atveju sutarti, rasti bendrą kalbą ir dar kurti bendruomeniškus santykius tikrai nelengva. Tai didelis iššūkis ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Reikia išmokti priimti kitus, sutarti ir laikytis susitarimų, palaikyti draugiškus santykius, spręsti konfliktus, priimti etiškus sprendimus ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Kurti emociškai tvarius santykius mokykloje itin svarbu, nes santykiai yra mokymosi pagrindas, emocijos turi įtakos tam, kaip ir ko mokomės. Mokykla turi būti orientuota ne tik į mokinio pasiekimus, bet ir į mokykloje besiklostančius santykius, tik tada galima sukurti mokymuisi palankią aplinką.

 Ne vienas tyrimas atskleidė tendencijas, kad mokykloje mokiniai jaučiasi laimingesni, labiau įsitraukia į mokymosi veiklas, geriau mokosi, jeigu jų santykiai su mokytojais yra geri. O gerus santykius mokiniai apibrėžia kaip sutarimą su daugeliu mokytojų, žinojimą, kad jiems rūpi gera mokinių savijauta, kad mokytojai išklauso, jei reikia, suteikia papildomos pagalbos ir, kas labai svarbu, elgiasi teisingai. Dominuojant tokiems santykiams mokiniai mokykloje jaučiasi esą laimingi, esantys savo vietoje ir patenkinti mokykla, nesijaučia joje vieniši, nesavi, nerandantys vietos.

Ši programa – apie nuolatinę kaitą ir mokytojo galimybes ieškoti savo asmenybėje jėgų keistis, atrasti kitokį požiūrį į besimokantį žmogų ir matyti to pokyčio naudą realybėje. Tam, kad suspėtume su pokyčiais, atrasime erdvės ieškoti atsakymų į konkrečias sudėtingas pedagogines situacijas ir, dalindamiesi įžvalgomis, drąsinsime dalyvius visa tai taikyti praktikoje.  

Programa susideda iš 5 modulių, atskleidžiančių sudėtingus mokyklos bendruomenės tarpusavio santykius įvairiais aspektais bei ieškančių sprendimų, kuriant stiprią, bendradarbiaujančią ir pozityviais santykiais grįstą bendruomenę.

Programos trukmė 40 val.

I modulis. Mokytojo asmeninių galių laboratorija: gilesnio savęs pažinimo, (savi)motyvacijos, pagalbos bei bendradarbiavimo stiprinimas.

Kito žmogaus ugdymas yra stiprų emocinį krūvį turinti intelektinė veikla, kurioje susitinka asmenybės. Tame santykyje atrandami ypatingi ir reikšmingi žmogui dalykai, tame santykyje gimsta ir įvairūs sunkumai, kuriuos reikia spręsti. Kartais mokytojas jaučiasi nusivylęs ir pasimetęs, kartais pakylėtas ir įgaunantis jėgų. Dažnai reikšmingą vaidmenį tame suvaidina ne tik besimokantis vaikas, bet ir jo šeima. Partnerystė su tėvais gali būti tiek kurianti, tiek, deja, ir griaunanti jėga ugdymo aplinkoje.

Dažnai darbo aplinkoje mokytojai neturi laiko, o ir galimybių kartu su profesionaliu specialistu aptarti išgyvenamas patirtis, emocijas, tačiau visa tai niekur nedingsta. Tai nugula kasdienėje veikloje ant paties žmogaus pečių, įtakoja požiūrį, nusiteikimą, energetikos lygį. Todėl gana nemažai mokytojų savo kasdieninėje rutinoje  skundžiasi ypač dideliu nuovargiu, perdegimu, motyvacijos stoka. O aplinka, nors ir neturinti aiškios palaikymo, perdegimo prevencijos sistemos, vis tiek reikalauja kokybiško darbo bei atsidavimo ugdant augantį žmogų.

Kadangi pedagogai dirba ne po vieną, o kolektyve, ypač aktualūs ir reikšmingi tampa (savi)motyvacijos, tarpusavio paramos ir pagalbos klausimai.

Šis seminaras – tai galimybė mokslo metus pradėti/tęsti/užbaigti tiek pastiprinant save, tiek suteikiant įkvėpimo kolegai. Psichologo praktinės įžvalgos, aktyvūs metodai leidžia kitu kampu pažvelgti į save, padrąsina rūpintis savimi ir kitu, pasidalinti išgyventomis patirtimis ir pasijusti šiek tiek arčiau, kad darbo aplinkoje būtų drąsiau kreiptis pagalbos ir ją suteikti.

II modulis. Socialinio ir emocinio intelekto svarba stiprinant mokinio ir mokytojo tarpusavio ryšį.

Dirbdamas mokykloje pedagogas susiduria su kiekvieno mokinio individualumu, mokyklos lūkesčiais bei savitais šeimos poreikiais. Sukurti pagarba ir pasitikėjimu grįstą santykį gali tik tas pedagogas, kuris nuolat pažįsta, ugdo ne tik mokinius, bet ir save bei stiprina socialines ir emocines kompetencijas. Ne visada lengva išsakyti mokiniui, jo tėvams ar kolegai „nepatogias tiesas“, spręsti įtampą keliančias situacijas bei pasiekti taip norimų pokyčių. Reikia tam tikrų žinių, kantrybės ir ilgo bei nuoseklaus darbo visiems kartu. 

Šie mokymai – tai galimybė stabtelti, pasidalinti bei atsakyti į būtinus klausimus apie savo galimybes, nuostatas, bendravimo būdus bei ieškoti išeičių iš „nepatogių situacijų“. Kartu su psichologu leisimės į kūrybišką ir aktyvų atsakymų paieškos kelią, kad sekanti diena mokykloje atneštų daugiau ryžto dalintis atsakomybe, tinkamai ir efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti bei elgtis drąsiai ir kartu atsakingai

III modulis. Pozityvaus santykio tarp mokinio ir mokytojo kūrimas, palaikymas. Sudėtingų pedagoginių situacijų sprendimo galimybės.

Kai kalbame apie mokyklą, neretai suaugusiųjų lūkesčiai ir įsivaizdavimas apie joje atrandamas galimybes skiriasi nuo to, ką mato ir kaip tas galimybes vertina patys mokiniai. Nustebsime, kad mokykla vaikams ir paaugliams,- tai pirmiausia ypatinga ir reikšminga įvairaus sudėtingumo tarpusavio santykių erdvė. Joje atrandami draugai, ieškoma vietos bendraamžių rate, neramiai pasitinkamas mokytojo požiūris, kuris gali leisti tyrinėti, bandyti ir atrasti; kita vertus, nepalankus požiūris, nemalonios sankirtos gali priverti besiskleidžiančių asmenybės galimybių duris.

Pastaraisiais metais daug kalbame apie pasikeitusią mokytojo ir mokinio bei mokyklos ir šeimos sąveiką. Vieniems tai sekasi priimti lengviau, kitiems – sunkiau. Tam matyt reikia tiek laiko, tiek nemažai argumentuotų pokalbių, diskusijų, įžvalgų. Neretai reikia ieškoti ir paramos bei atramos savo kolektyve bei matyti gerosios patirties pavydžius.

IV modulis. Šeimos ir mokyklos partnerystė: ką gali padaryti šeima ir mokykla, kad vaikai noriai eitų į mokyklą?

Norėdami mokykloje ugdyti savimi ir kitais pasitikintį, kūrybišką, kritiškai mąstantį ir sėkmingai bendraujantį žmogų, turime pirmiausia rodyti tinkamą pavyzdį, o taip pat labai kryptingai jį auklėti. Kad to pasiektume, visi, kas esame susiję su konkrečiu jaunu žmogumi, turime mokėti susikalbėti, diegti tokias pačias vertybes bei būti tiek sau, tiek tam žmogui reiklūs.

Šis seminaras – tai paskata būti reikliu sau. Susitikimo su lektoriumi metu diskutuosime apie pasiekimus bei iššūkius, siekiant stiprinti šios dienos mokyklos bendruomenės narių santykius, žvelgsime į kitų šalių patirtį ir ieškosime, ko galime pareikalauti iš savęs, ką naujo galime mokykloje įdiegti remdamiesi jau esama praktika, svarstysime tam tikrus bendravimo psichologijos aspektus kasdieniniame darbe.

V modulis. Kaip bendrauti ir mokyti paauglį?

Paauglystė – ypatingas laikotarpis žmogaus gyvenime. Tai, ką bręstanti asmenybė supras apie save, kokias vertybes įsileis į vidinį pasaulį ir kaip vertins aplinką savo atžvilgiu – labai įtakos žmogaus pasaulėjautą, nusiteikimą, tikslus jau suaugusiojo žmogaus gyvenime. Svarbu tai, kad šiuo laikotarpiu paaugliai ypač stebi mokančio jį žmogaus elgseną, lygina ją su tuo, ką tas pats suaugęs deklaruoja, siekia tiesos, atvirumo ir individualumo. Tai vertinant, gana lengva suprasti, kokie pagrindiniai atramos taškai yra norint sukurti palankų santykį su paaugliu. Visgi, praktika rodo, kad pripažinti savo klaidas, klausti, domėtis ir skirti reikšmingą dėmesį paauglio vidiniam pasauliui dar yra nemažas iššūkis tiek tėvams, tiek pedagogams. O neturint ryšio pamokyti jauną žmogų yra beveik neįmanoma. Neturint ryšio pašnekovas yra negirdinčiojo pozicijoje.

Tyrimai atskleidžia, kad dažniausiai sunkumų mokykloje ir šeimoje turi tie paaugliai, kurie stokoja dėmesio, padrąsinimo, palaikymo ir apie save mąsto kaip apie nevertingą asmenybę. Tada prasideda autoritetų paieškos draugų rate ir suaugusieji, norėdami būdami reikšmingi, bet patys neinvestuodami į tą, kuris dar tik formuojasi, netenka svarbios vietos paauglio gyvenime. Apie tai ir kitus svarbius momentus santykio kūryboje su paaugliu aptarsime seminaro metu, didžiausią reikšmę suteikdami tiek esminių charakteristikų išryškinimui, bendravimo būdų aptarimui bei konkrečių situacijų analizei.