| Programa „Mokinių pažangos pastovumą skatinantys ugdymo metodai“ parengta, išanalizavus konkrečios mokyklos veiklos įsivertinimo duomenis, atsižvelgiant į mokyklos ilgalaikę veiklos strategiją, mokslo metų veiklos planą, atliepiant pedagogų profesinio tobulėjimo poreikius. Mokyklos bendruomenės atlikto veiklos įsivertinimo duomenimis kaip didžiausi trūkumai įvardijama mokinio pasiekimai ir pažanga, mokymasis, taip pat mokinių įsivertinimas ir vertinimas ugdymui. Šias sritis mokykla ir numato tobulinti, siekdama skatinti mokymosi pažangą bei stiprinti pažangos pastovumą. |
Kaip apibrėžia Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika, pažangos pastovumas – kai kiekvienas mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų; pažangos tempas yra tinkamas mokinio galioms: ne per lėtas, bet ir ne sekinantis; pažanga atpažįstama, įrodoma, parodoma, pripažįstama, mokiniui ji teikia augimo džiaugsmo ir atrodo prasminga. Norint pasiekti mokyklos bendruomenės išsikelto tikslo – užtikrinti mokinių pažangos pastovumą stiprinant jų gebėjimus planuoti, stebėti ir įsivertinti savo pasiekimus – būtina plėtoti pedagogų žinias apie paveikius ugdymo metodus, gilinti įgūdžius parinkti ir taikyti ugdymo metodus, skatinančius stebėti, atpažinti ir pripažinti pažangą, į(si)traukti į mokymosi pasiekimų į(si)vertinimą, pasiektų rezultatų apmąstymą, vedančius nuo išorinės link vidinės mokymosi motyvacijos.
Vienas iš svarbiausių šių dienų mokyklos siekių – sudaryti kuo palankesnę aplinką mokėjimo mokytis kompetencijai ugdyti, t. y. tokią aplinką, kuri įgalina ir skatina kiekvieną mokinį priimti aukštus mokymosi iššūkius, kryptingai ir atkakliai jų siekti, įveikti mokymosi srityje pasitaikančias kliūtis, įgyti svarbios savo mokymosi stebėjimo ir reflektavimo patirties. Vienos iš programos autorių atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad absoliuti dauguma mokytojų supranta mokėjimo mokytis kompetencijos (toliau MMK) ugdymo(si) reikšmę ir yra motyvuoti keisti ugdymo praktiką, tačiau stokoja patirties, gerosios praktikos pavyzdžių, kaip tai daryti. Ne visuomet mokyklos bendruomenei aišku, kaip tikslingai pasirinkti MMK tobulinimo sritis, koks įvairių dalykų mokytojų ir visos mokyklos vaidmuo šiame procese, kaip projektuojami tobulinimo(si) tikslai trumpam ir ilgajam periodui. Lektorių turimi tyrimų rezultatų duomenys, gerosios patirties pavyzdžiai, siūlomų teorinių modelių taikymo praktikoje nagrinėjimas paskatins mokytojus dalintis idėjomis, analizuoti turimą patirtį MMK ugdymo srityje ir imtis konkrečių veiksmų, įgyvendinant MMK ugdymo tobulinimo mokykloje siekį.
Svarbus vaidmuo siekiant šių tikslų tenka ir emocinei aplinkai mokykloje bei namuose, tėvų vaidmeniui motyvuojant vaikus tobulėti, ankstyvajam ugdymui šeimoje, mokymosi sunkumų atpažinimui kuo ankstyvesniame amžiuje.
Programos įgyvendinimo metu teorinės paskaitos derinamos su praktine, savarankiška veikla, Pedagogai turima ir naujai įgyta patirtimi dalijasi metodinėse grupėse, priimami bendri susitarimai dėl mokymosi pažangos stebėjimo ir vertinimo, mokinių gebėjimo planuoti, stebėti ir įsivertinti savo pasiekimus, reflektuoti savo mokymąsi stiprinimo.