Įvairių apibendrinamųjų užduočių ir/ar standartizuotų  testų rezultatai rodo, jog mokiniai stokoja mokymosi strategijų ir įgūdžių gerai atlikti mokymosi užduotis. Mokytojai nesulaukdami iš savo mokinių tokių rezultatų, kokių jie tikisi, mokymosi sėkmę „nurašo“ jų menkiems gabumams arba net intelektui. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog intelektą galima ugdyti ir kad mokinių mokymosi sėkmė priklauso nuo gebėjimų taikyti įvairias mokymosi strategijas. Intelektas ir sėkmė – ne įgimti dalykai, o teisingų ar neteisingų  pastangų bei įgytos mokymosi patirties rezultatas. Racionalių metodų, strategijų naudojimas padeda sutaupyti laiko ir sėkmingai mokytis, pajusti sėkmę ir turėti viltį, kad gali išmokti. Sudarytos sąlygos realizuoti pamokose mokymosi paradigmą padeda įtraukti visus mokinius, net ir tariamai negabius ar „tingius“ mokinius, suteikiant jiems viltį, kad jie nėra nepataisomi nevykėliai. Prie sėkmės prisideda ir reflektavimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su besimokančiojo motyvacija sėkmingai veiklai. Refleksija – tai išgyvenamos patirties analizė, integralus pažinimo procesas, kuriame susijungia turima patirtis, naujos žinios ir asmeninės savybės. Patirties rekonstravimas pamokos metu yra nauja patirtis tiek mokytojams, tiek mokiniams. Mokymas ir mokymasis nepasiekiamas vien atkartojant mokytojo perteiktą informaciją, jis reikalauja kitokių mokymosi būdų, taip pat mokymosi proceso ir savo veiklos apmąstymo bei įsivertinimo. Jei mokiniams sudaromos sąlygos vertinti save, apmąstyti savo veiklą, tai skatina juos imtis atsakomybės už savo paties tobulėjimą, už savo mokymąsi. Yra įvairių refleksijos organizavimo būdų. Kai kurie gali būti taikomi ir asmeninei,  ir grupės refleksijai, kai kurie – tik asmeninei refleksijai, o kai kuriuos įmanoma taikyti tik grupėje. Kaip bus organizuota ši veikla, priklauso nuo to, kaip mokytojas suplanuoja refleksiją, koks yra konkrečios klasės pasirengimas. Kuo daugiau klasėje mokymosi bendradarbiaujant patirties, tuo platesnis gali būti taikomų refleksijos veiklų spektras. Refleksija ugdyme yra puiki priemonė pagilinti mokymosi procesą, susiejant ugdymo tikslus su veiklomis ir patyrimais bei kurianti galimybę pasimokyti iš turėtos patirties. Ji ypač paveiki siekiant sustiprinti bendruosius gebėjimus, tokius kaip bendravimas, bendradarbiavimas, savęs pažinimas, kritinis mąstymas, lyderystė.

Programos metu bus analizuojamos ir praktiškai taikomos įvairios mokymosi strategijos, padedančios mokiniams sisteminti ir analizuoti informaciją, geriau suprasti skaitomą tekstą, lengviau įsiminti, veiksmingiau mokytis sąvokų ir koncepcijų, racionaliai ir tiksliai atsakyti į klausimus. Tai padės mokiniams mokytis veiksmingiausiais metodais, pasikliauti savo sugebėjimais, o mokytojus padrąsins ir duos daug patarimų, kaip efektyviau mokyti ir mokytis. Taip pat mokymų metu bus mokomasi, kaip vesti įdomią, įtraukiančią, pagilinančią mokymąsi refleksiją. Dalyviai susipažins su refleksijos formomis, tinkančiomis skirtingoms situacijoms ir grupėms, mokysis formuluoti padedančius prakalbinti ir sufokusuoti dėmesį ties tema klausimus bei kurti palankią atviram kalbėjimui atmosferą.

Programa aktuali mokytojams, siekiantiems pamokose sėkmingai įgyvendinti mokymosi paradigmą. Ugdymą orientuoti į mokinių mokymąsi reikalauja Švietimo įstatymas ir beveik visi poįstatyminiai teisės aktai. Ši programa ateis į pagalbą mokytojams ketinantiems veiksmingiau mokyti, o mokiniams – mokytis.

Laukiami ir numatomi programos rezultatai: programos dalyviai tobulins reflektavimo ir  mokėjimo mokyti bei mokytis kompetencijas, taikant įvairias refleksijos formas bei veiksmingiausias mokymosi strategijas, mokinių aktyviam ir sąmoningam mokymuisi, kūrybiniam mąstymui ir vystymuisi skatinti.

Programą sudaro 15  auditorinių akad. valandų, 8  akad. val. refleksijos, 20 akad. val. savarankiško darbo, viso: 43 akad. val.).  

Siekiant pedagogų profesinėje praktikoje užtikrinti pokyčių susiformavimą, programą siūloma išdėlioti ne trumpesniame kaip 3 mėnesių laikotarpyje, organizuojant programos dalis tokia tvarka:

I dalis – mokymai (6 akad. val.) ir savarankiškas darbas (10 akad. val.);

II dalis – refleksijos diena (4 akad. val.);

III dalis – mokymai (6 akad. val.) ir savarankiškas darbas (10 akad. val.);

IV dalis – refleksijos diena (4 akad. val.);

VI dalis – mokymai (3 akad. val.)

Būtinas reikalavimas – refleksijos diena turi vykti praėjus ne mažiau kaip 3 savaitėms po mokymų. Refleksijos dieną organizuoja mokyklų vadovai.

Savarankiškas darbas ir refleksijos diena programoje numatyta tam, kad pedagogai po auditorinių valandų praktiškai išbandytų naujus metodus ar ugdymo būdus, aptartų su kolegomis, reflektuotų savo veiklos rezultatus.