Ši programa yra parengta konkrečiai mokyklos bendruomenei, išanalizavus situaciją, atsižvelgiant į mokyklos vidaus veiklos kokybės įsivertinimo, išorinio vertinimo išvadas, mokyklos veiklos bei pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus, išsakytus pedagogų poreikius, nukreipta į ugdymo(-si) praktikos keitimą ir tobulinimą, siekiant gerinti mokinių pasiekimus.

Programa grindžiama Geros mokyklos koncepcija (2015), 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. Nr. V-413, 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio  ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. Nr. V-417, Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, ŠMSM ministro patvirtinta įsivertinimo metodika.

Ugdymo sėkmė priklauso ir nuo mokytojo gebėjimų tinkamai taikyti mokytis padedantį vertinimą. Ugdymo turinį ir mokytojų kvalifikaciją bei jos tobulinimą reglamentuojantys dokumentai kreipia mokytojų pastangas tobulinti savo gebėjimus ugdyti mokinių kompetencijas, vertinti jų gebėjimus, matuoti asmeninę pažangą kiekvienoje pamokoje. Ši programa padės mokytojams įgyti žinių apie mokytis padedantį vertinimą, formuojamojo vertinimo būdus ir formas bei asmeninės mokinių pasiekimų ir pažangos matavimo praktines procedūras. Programoje, remiantis praktiniais pavyzdžiais, bus aptariamas pamokos uždavinyje numatyto rezultato vertinimo galimybės, išmokimo stebėjimo formos, asmeninės pažangos matavimo instrumentai, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo galimybės  mokymuisi ir mokymui stiprinti.

Kad ir kiek pedagogai turi teorinių žinių, be praktikos, be gebėjimo jas pritaikyti savo kasdienėje veikloje jos netenka prasmės ir nesukuria pridėtinės vertės. Todėl programos įgyvendinimo metu bus galimybė praktiškai išmėginti teorinių užsiėmimų metu išsakytas įžvalgas, rekomendacijas ir patarimus, susiejant juos su jau turima patirtimi. Mokykloje bus priimti susitarimai dėl naujų vertinimo ir įsivertinimo metodų taikymo praktikoje, pagal sutartą grafiką vyks pamokų stebėjimas ir aptarimas, bus susitarta dėl gero darbo pamokoje kriterijų, pažangos stebėjimo ir pamatavimo.

Vienas iš esminių kokybiško ugdymo aspektų yra paties mokytojo ugdymo(si) įprasminimo suvokimas, nes būtent jis, mokytojas, pažindamas mokinių veiklos ir mokymosi motyvus, parenka ugdymo(si) metodus, formas ir užduotis taip, kad mokymasis padėtų įgyti įvairios prasmingos patirties (stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo, kūrybos, taip pat socialinių sąveikų) ir t. t. Tokiu būdu mokymasis siejamas su mokinių gyvenimo patirtimi, sudaromos sąlygos modeliuoti ar spręsti realaus pasaulio problemas, ugdytis tikram gyvenimui aktualius mąstymo ir veiklos gebėjimus.

4 modulių programos trukmė 40 val., iš kurių 18 skiriama kontaktiniam mokymuisi, 22 val. – praktinėms veikloms ir savarankiškam darbui.

I modulis „Mokinių pasiekimų, individualios pažangos matavimas, fiksavimas, vertinimas“ (10 val., iš jų 4 val. teorija, 6 val. savarankiškas darbas ir praktinė veikla).

II modulis. „Kūrybiški ir įvairūs vertinimo ir įsivertinimo metodai bei priemonės. Vertinimas ir įsivertinimas taikant dialogo metodą. Vertinimo kriterijų aiškumo bei savalaikio ir tinkamo grįžtamojo ryšio svarba“ (10 val., iš jų 4 kontaktinės, 6 savarankiško darbo val.).

III modulis. Vertinimo kultūra. Mokytis padedantis vertinimas (6 val.).

IV modulis. Metodinė diena „Mokymosi procesą koreguojantis grįžtamasis ryšys pamokoje“ (4 val.).