Griauti stereotipą: literatūros suvokimo prielaidos, kontekstų ir naujų reikšmių aktualizacija

Home > Griauti stereotipą: literatūros suvokimo prielaidos, kontekstų ir naujų reikšmių aktualizacija

Griauti stereotipą: literatūros suvokimo prielaidos, kontekstų ir naujų reikšmių aktualizacija

Atnaujinamose pagrindinio ir vidurinio lavinimo mokyklų programose dėmesys telkiamas į mokinių kompetencijų ugdymą, o Lietuvių kalbos ir literatūros programoje pabrėžiama, kad siekiama ugdyti skaitytoją, siejant skaitymą su vertybiniu ir intelektiniu tobulėjimu,  pradedant nuo mėgavimosi skaitymo malonumu, vėliau mokinį pamažu įtraukiant į sudėtingesnių tekstų skaitymą, kūrinio santykio su kontekstu analizę.  Atsižvelgiant į šias nuostatas prasminga ir įdomu iš naujo pažvelgti į daug metų dėstomą rašytojų kūrybą, mokytojams kartu su mokiniais atrasti ir aptarti naujus kūrinio interpretacijos aspektus. Mokytojų bendruomenėje dažnai keliama senųjų tekstų skaitymo (ir apskritai reikalingumo) problema vidurinės mokyklos (gimnazijos) lietuvių kalbos ir literatūros programoje, todėl tikslinga diskutuoti su mokytojais, kaip dirbant su žemesnių klasių mokiniais skaityti ir interpretuoti tekstus, kad ugdytųsi skaitymo poreikis, rašymo užduotys nekeltų mokiniams streso, mokiniai įtvirtintų pagrindinio ugdymo keliamus reikalavimus; kaip dirbant su vyresniųjų klasių mokiniais aktualizuoti svarbius Lietuvos kultūros XVI – XVIII a. tekstus, juos artinti ne tik prie mūsų laikų, bet ir mokinių patirties.

Programoje siekiama atkreipti dėmesį ir į kitą opią šių laikų mokinių mokymosi problemą: mokiniams vis sunkiau grožinės literatūros tekstuose suvokti ir aptarti asmens vidujybę, ypač netiesioginę jos raišką kūrinyje, todėl pasitelkdami mokytojų ir psichologų patirtį atnaujinsime teksto skaitymo ir aptarimo būdus bei integruotų pamoų galimybes.

Programa siekia plėsti ir kūrybiškumo ugdymo patirtis, nes jos yra svarbios dėstant minėtas temas. Tikimės, kad programos seminarai skatins mokytojus atnaujinti savo darbo metodus, kurie padės stiprinti mokinių skaitymo motyvaciją, kritinį mąstymą, smalsumą ir vaizduotę.

40 val. trukmės programa sudaryta iš trijų modulių:

I modulis. „Senieji tekstai XXI amžiaus kultūros kontekste“ (16 val., iš jų 8 kontaktinės ir 8 savarankiško darbo val.):

  • I dalis – seminaras „Laikai kiti, Mažvydo problema mokykloje ta pati. Teorija ir praktika“;
  • II dalis – „Senųjų tekstų (XVI – XIX a.) aktualizavimas samprotavimo ir literatūriniuose rašiniuose“.

II modulis. „Asmens raiška literatūroje“ (12 val., iš jų 8 kontaktinės ir 4 savarankiško darbo val.):

  • I dalis – seminaras „Antanas Škėma mokykloje: aktualieji aspektai“;
  • II dalis – seminaras „Asmenybės problematika ir  raiška V – XII kl. literatūroje“.

III modulis. „Plėskime ribas: kūrybiškumo ugdymas per gimtosios kalbos ir literatūros pamokas“ (12 val., iš jų 7 kontaktinės, 5 savarankiško darbo val.):

  • I dalis – seminaras „Skaitome kitaip: jusliniai teksto aspektai“;
  • II dalis – seminaras-diskusija „Naujas žvilgsnis į gimtosios kalbos mokymą: XXI a. iššūkiai Lietuvos mokyklai“.

Parašykite komentarą