Mokslinių tyrimų duomenys (European Commission, 2014) vienareikšmiškai pabrėžia kokybiškų ankstyvojo ugdymopaslaugų reikšmę, nes pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs formuojantis viso gyvenimo įpročiams, elgesio modeliams ir kt. Būtent ankstyvojoje vaikystėje įgyta patirtis padeda pagrindus tolimesnei vaiko raidai ir mokymuisi (OECD, 2018). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje (1989) nurodoma, kad valstybės privalo teikti tinkamą pagalbą šeimoms ir rūpintis mažų vaikų priežiūra ir ugdymu. JT Vaiko teisių komitetas (2018) Bendrajame komentare Nr. 7 (kuriame daug dėmesio skiriama mažų vaikų teisėms) pažymi, kad ankstyvojo ugdymo tikslas – suteikti daugiau galimybių kiekvienam vaikui, „ugdant jo (jos) įgūdžius, mokymosi ir kitus gebėjimus, žmogiškąjį orumą, savigarbą ir pasitikėjimą savimi, o visa tai pasiekti būtina į vaikus orientuotais, vaikams palankiais būdais, kurie atspindi vaiko teises ir prigimtinį orumą“ (p. 105). Tai yra kiekvieno vaiko teisė nepriklausomai nuo pilietybės, lyties, rasės, religijos, gebėjimų, gyvenimo sąlygų ar socialinės-ekonominės padėties. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogai turi užtikrinti, kad vaikų teisės ankstyvojoje vaikystėje būtų įgyvendinamos (Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo metodikos gairės, 2021).

Vienas iš būdų, kuriuo aukščiausio lygio valdžios institucijos gali siekti pagerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybę, yra kurti atskirų įstaigų vertinimo sistemą, kurią sudarytų tiek pačių įstaigų vykdomas vidaus mokyklos kokybės vertinimas (įsivertinimas), tiek mokykloje vykstančių procesų vertinimas, kurį atlieka ugdymo įstaigos veiklose tiesiogiai nedalyvaujantys išorės vertintojai (išorinis vertinimas). Šie abu vertinimai sudaro dualią sistemą ir siekia to paties bendro tikslo – pagerinti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybę.

Mokymų programa apima tikslinės grupės – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (toliau IPU-PU) įstaigų veiklos tematiką. Programa parengta atsižvelgiant į programos dalyvių konkretų vaidmenį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų veiklos kokybės įsivertinimo procese. Programos dalyviai gilinsis į veiklos kokybės įsivertinimo procesą, analizuos IPU-PU kokybės rodiklius (kaip juos pamatuoti, aprašyti), mokysis rengti veiklos kokybės įsivertinimo instrumentus, pagal gautus duomenis – ataskaitas, reflektuoti, analizuoti IPU-PU kokybės vertinimo sėkmes ir trukdžius.

Mokymų programa parengta remiantis Geros mokyklos koncepcija (patvirtinta 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1308) (toliau – Koncepcija), Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo metodika, parengta 2020 m. (toliau – Metodika).

Mokymų dalyviai atnaujins ir pagilins pokyčių valdymo, duomenų analizavimo ir interpretavimo,reflektavimo irmokėjimo mokytis, kritinio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, komunikacinę ir informacijos valdymo kompetencijas. Programoje numatyti  mokymų turinį ir uždavinius atitinkantys, suaugusiųjų ugdymui tinkantys aktyvaus mokymosi metodai, kiekvienoje mokymų dalyje numatyti vertinimo ir įsivertinimo įrankiai, refleksijos būdai. 40 procentų mokymų programos orientuota į praktinę veiklą, gerosios praktikos pavyzdžių bei rekomendacijų analizę (individualų, grupinį, savarankišką darbą su dalyviais ar jų grupėmis ir kt.).

Įgyvendinę programą dalyviai  atnaujins ir pagilins profesines kompetencijas, pasidalins geriausia praktine  patirtimi bei diegs neformaliojo švietimo įstaigose įsivertinimo ir vertinimo kultūrą. Tikėtina, kad programos įgyvendinimas, sistemingas įsivertinimo ir vertinimo kultūros diegimas padės įtvirtinti kokybės siekio ciklą, tobulinant švietimo įstaigų veiklą. Programos trukmė – 6 teorinės ir 6 praktikos valandos, 28 val. savarankiško darbo.

I modulis. IPU / PU veiklos kokybės užtikrinimo metodika.

II modulis. IPU / PU veiklos kokybės įsivertinimas ir vertinimas.