Lektorius

Evaldas Karmaza, psichologijos magistras, psichodramos terapeutas.

Anotacija

Mokyklose nesijaučia saugūs vaikai, saugumo jausmo nepatiria ir juos ugdantys pedagogai, besiskundžiantys grėsmingu vaikų elgesiu savo ir bendraamžių atžvilgiu. Tą liudija įvairūs tyrimai, pranešimai žiniasklaidoje apie smurto, savižudybių, patirtus streso atvejus mokyklose. Tyrimai, atlikti Baltijos regiono šalyse (Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija, Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo sritis) 2007 m. rodo, kad apie 15–25% vaikų nuolat patiria patyčias ir stresą mokykloje. 2008 m. TNS Gallup atliktas tyrimas parodė, kad 22% vaikų mokykloje patyrė fizinį smurtą (iš 19% buvo atimti pinigai, asmeniniai daiktai, maistas) ir net 65% vaikų patyrė kitų formų patyčias (13% iš jų patyčias, stresą patiria nuolat). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad Lietuvoje 2008 m. patyčias, stresą mokyklose patyrė 26,50% mergaičių ir 27,97% berniukų. Net 30,33% berniukų ir16,60% mergaičių prisipažino besityčioję iš savo draugų.
Įprastos streso įveikos yra alkoholis, rūkymas. Kai stresas kaupiasi, tuomet tai pasireiškia įvairiomis ligomis, o dažnai neišlaikęs įtampos žmogus gali pakelti ranką ir prieš save. Nemokėjimas įveikti streso dažnai baigiasi pykčiais, kuomet pasiteisinama nesusivaldymu. Mokytojai dirbdami su moksleiviais, jų tėvais, kurie taip pat išgyvena krizes ir stresą ypatingai turi mokėti valdyti stresines situacijas ir jas įveikti tinkamais būdais.
Saugumo jausmas yra vienas pagrindinių reikalavimų, siekiant užtikrinti nuoseklų asmenybės ugdymą. A. Maslow, humanistinės psichologijos atstovas, sukūrė garsiąją poreikių hierarchijos sampratą. Jis nurodė, kad saugumo poreikis yra vienas iš svarbiausių, norint užtikrinti asmenybės vystymąsi. Patys pirmieji ir stipriausi yra fiziologiniai poreikiai. Po jų eina saugumo poreikis. Tik patenkinus šiuos poreikius, darosi svarbūs aukštesnieji poreikiai: meilės ir priklausymo, pasitenkinimo savimi, galiausiai saviraiškos poreikiai. Pritaikant A. Maslow sampratą mokykloms, galima padaryti tokią išvadą, kad kol mokykloje nėra sukurta saugi, sveika atmosfera, mokiniui nėra labai svarbu siekti šiltų tarpasmeninių santykių, kurti juos, formuoti aukštus akademinius tikslus, siekti būti asmenybe, kuria galėtų didžiuotis jis pats ar aplinkiniai žmonės.
Tiek patyčios, stresas , tiek smurtas, savižudybės atima iš mokyklos vieną iš svarbiausių mokymosi sąlygų – saugumo jausmą.
Tyrimais įrodyta, kad vaikai, kurių ugdomoji aplinka yra geranoriška, saugi ir šilta bei orientuota į konkretaus vaiko poreikius, rečiau serga įvairiomis ligomis, mažiau agresyvūs ir stabilūs sunkiose situacijose, lengviau susitvarko su asmeniniais išgyvenimais ir greičiau nusiramina.

Programos tikslas

Padėti mokyklų bendruomenėms kurti saugią ir sveiką mokymo/si aplinką.

Programos uždaviniai

• Suteikti mokytojams ir pagalbos mokiniams specialistams žinių atpažinti socialinės diskriminacijos (patyčių, smurto) apraiškas bei įgyti jų įveikimo įgūdžių.
• Supažindinti su streso pasekmėmis bei tinkamomis streso įveikos strategijomis, išsiaiškinti streso poveikį sveikatai.
• Suteikti vaikų ir paauglių tolerancijos ugdymo žinių bei įgūdžių.
• Tobulinti mokyklų vadovų, pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų efektyvios ugdymosi aplinkos kūrimo, bendravimo ir bendradarbiavimo profesines ir specialiąsias kompetencijas.
• Identifikuoti mokyklos bendruomenės tolerancijos, empatijos, nešališkumo nuostatas.
• Formuoti pozityvią nuostatą į saugios ir sveikos mokyklos kūrimo perspektyvą.