Siekiant rezultatyviau organizuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą svarbu numatyti, kad pedagogų kvalifikacijos tobulinimas būtų derinimas su visomis švietimo įstatyme numatytomis pagalbos mokytojui ir mokyklai priemonėmis (konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą ir sudarant pedagogams sąlygas tobulinti kvalifikaciją).
Ši programa yra parengta konkrečiai mokyklos bendruomenei, atsižvelgiant į mokyklos vidaus veiklos kokybės įsivertinimo, išorinio vertinimo išvadas, mokyklos veiklos bei pedagogų kvalifikacijos kėlimo prioritetus, išsakytus pedagogų poreikius, nukreipta į ugdymo(-si) praktikos keitimą ir tobulinimą, siekiant gerinti mokinių pasiekimus.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria pedagogai ugdymo praktikoje, yra susiję su mokymo nuostatomis ir būdais, mokymosi veiklos diferencijavimu, informacinių technologijų taikymu pamokose bei mokinių asmeninės pažangos vertinimu.
Keisti mokymo nuostatas ir būdus, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą skatina ir naujausi edukologijos, psichologijos tyrimai, kuriais grindžiamos mokslininkų įžvalgos, kad būtina orientuotis į visuminį asmenybės ugdymą ir vertinimą. Kalbant apie mokinių asmeninės pažangos vertinimą, galima teigti, kad vis dar linkstama vadovautis tradicine vertinimo koncepcija, kurios tikslas – nustatyti besimokančiojo pasiekimų lygį. O vadovaujantis šiuolaikine vertinimo koncepcija, daug svarbiau gauti informaciją apie visuminį ugdymo(-si) rezultatą, t. y. mokinio asmenybės brandą. Kadangi nėra sukurtos bendros mokinių pažangos vertinimo sistemos, skatinančios mokytojus stebėti ir palaikyti asmeninį kiekvieno mokinio tobulėjimą, tampa ypač svarbus tobulinimas gebėjimų, kaip konkretaus dalyko kontekste pamatuoti mokinių individualią pažangą ir individualios pažangos stebėjimo rezultatus panaudoti veiksmingam mokinių ugdymui planuoti ir koreguoti.
Labai reikšmingos yra ir pedagogų asmeninės savybės: kūrybingumas, motyvacija, noras tobulėti, novatoriškumas, tolerancija. Todėl, visų pirma būtinas yra elementarus technologinis raštingumas, gebėjimas naudotis kompiuteriu, interaktyvia lenta, kurti mokomuosius objektus. Technologijų skverbtis į ugdymo procesą yra neišvengiama, todėl naujų technologijų ir informacijos valdymo kompetencija laikoma svarbia. Technologijos patiems pedagogams neretai tampa puikiomis profesinio tobulėjimo galimybėmis – lengviau tampa valdyti laiką, atsiranda metodinės veiklos optimizavimo galimybės. Svarbu tai, kad technologinė įvairovė pedagogą priverčia išeiti iš komforto zonos ir provokuoja būti kūrybingu, ieškant didesnio vaizdumo ir mokymo turinio patrauklumo. Technologijų spartus vystymasis, jų teikiamos galimybės sudaro sąlygas mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemai tobulinti. Elektroninės duomenų bazės, įrankiai ir programos įgalina kaupti įvairią informaciją apie mokinį ir jo mokymąsi, nuolat stebėti mokinių ugdymosi pasiekimus ir pažangą, veiksmingai teikti grįžtamąjį ryšį mokiniams ir jų tėvams, mokiniams greitai ir patogiai įsivertinti savo mokymąsi.
Laukiami ir numatomi programos rezultatai: patobulės mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo bei informacinių technologijų naudojimo kompetencijos: įgis gebėjimą stebėti asmeninę mokinių pažangą, ją fiksuoti bei analizuoti pokyčius, naudoti IKT įrankius ir programas mokymui(si), projektinei veiklai, pasirengimui pamokoms, apklausų ir vaizdinės medžiagos ruošimui, asmeninės mokinio pažangos stebėjimui ir fiksavimui.
Programa sudaryta iš 4 modulių: trijų mokymo dienų (seminarų) ir vienos dienos konferencijos. Siekiant užtikrinti programos dalyvių mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo bei informacinių technologijų naudojimo kompetencijų pokytį, rekomenduojama dalyvauti visuose numatytuose programoje moduliuose. Tačiau pedagogas gali pats pasirinkti, koks(-ie) jam modulis(-iai) yra aktualiausias(-i).
II modulis. Seminaro tema „Informacinių technologijų taikymas ugdymo procese. Kompiuterinės mokomosios programos“.
I modulis. Seminaro tema „Individualios mokinio pažangos stebėjimas ir fiksavimas, siekiant ugdymo kokybės ir geresnių mokymo (si) rezultatų“.
III modulis. Seminaro tema „Link mokyklos be sienų: aplinkos įvairaus skaitmeninio formato informacijos saugojimui, grupavimui, publikavimui ir dalijimuisi“.
IV modulis. Konferencijos tema „Mokinio asmeninės pažangos stebėjimas pamokoje ir pagalba jam“.
Programoje taikomos darbo formos: paskaita – diskusija, demonstracija, individualus ir grupinis praktinis darbas, savarankiškas darbas, analizė, refleksija, virtualios konsultacijos.
Programos trukmė – 40 val. (26 kontaktinių (teorijos ir praktikos) valandų, 9 savarankiško darbo valandos, 5 virtualių konsultacijų valandos).