Ugdymas bendradarbiaujant edukacinės įtraukties sąlygomis

Home > Ugdymas bendradarbiaujant edukacinės įtraukties sąlygomis

Ugdymas bendradarbiaujant edukacinės įtraukties sąlygomis

Pakoreguotame Švietimo įstatyme įteisinta, kad nuo 2024 metų visos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus dėl klausos, regos, intelekto, autizmo spektro sutrikimų, ar kitokių priežasčių. Rengiantis šiems pokyčiams atsiranda poreikis atnaujinti ir stiprinti pedagogų, švietimo pagalbos specialistų kompetencijas bei gebėjimus dirbti įtraukties sąlygomis.

     Viena iš svarbiausių įtraukties priemonių, leidžiančių siekti numatytų tikslų – pagalbos specialistų ir pedagogų bendradarbiavimas. Vienas mokytojas, kaip ir vienas logopedas ar specialusis pedagogas nėra pajėgus sudaryti optimaliai tinkamas ugdymosi sąlygas vaikams, turintiems kalbos, komunikacijos ir kitų ugdymosi sunkumų bei sutrikimų. Svarbu, kad specialistų ir pedagogų bendradarbiavimas būtų taikomas kaip ugdymo modelis, kuriam būdinga teigiama tarpusavio priklausomybė, kai grupės dalyviai suvokia, kad jie reikalingi vieni kitiems; sąveikos skatinimas, kai padedama vienas kitam, aiškinantis problemas, jų sprendimo būdus; individuali atsakomybė, kai kiekvienas ugdytojas jaučiasi atsakingas už savo darbą; socialiniai gebėjimai, kai efektyviai taikomi bendravimo, sprendimų priėmimo, problemų aiškinimosi gebėjimai; grupiniai procesai, kai specialiai skiriamas laikas aptarti, kaip sekėsi siekti išsikeltų ugdymo tikslų.

     Vienas iš svarbiausių veiksnių individo raidoje atskleidžiant intelekto pažintines galias yra meninė jausmų kalba ir kūrybiškumo ugdymas. Programos dalyviai galės praktiškai išbandyti  meno terapijos bei kūrybiškumo ugdymo metodus ir technikas. Meno terapijos elementų taikymas ir kūrybiškumo ugdymas padeda patenkinti emocionalius norus, sukurti savipritarimą, padidinti savivertę,  sumažinti susirūpinimą,  patenkinti pažintinius norus ir išvystyti socialinius įgūdžius. Meninė jausmų kalba gali padėti įveikti kalbos, bendravimo ir saviraiškos barjerus. Pedagogai, įtraukdami meno terapijos elementus bei kūrybiškumo ugdymo metodus į kasdienes veiklas su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, suteiks šiems galimybę pažinti ir realizuoti save, patirti sėkmę, įveikti baimes, įgyti savarankiškumo ir socializacijos įgūdžių.      Dėmesys specialiųjų pedagogų, logopedų ir vaikų darželių auklėtojų bei mokyklų mokytojų bendradarbiavimui padėtų derinti bendrus veiksmus, teikiant tikslingą ugdymosi pagalbą ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

Programos tikslas – atnaujinti ir stiprinti pedagogų profesines kompetencijas bei gebėjimus organizuojant ugdymo procesą įtraukties sąlygomis.

Programa sudaryta iš 4 modulių. Programos apimtis – 60 val., iš jų 42 kontaktinės, 18 savarankiško darbo val. Kiekvienam moduliui yra numatytos kontaktinių ir savarankiško darbo valandų skaičius.

I modulis. Švietimo pagalbos specialisto vaidmuo įgyvendinant įtraukties principus (24 val., iš jų 12 kontaktinių, 12 savarankiško darbo val.).

II modulis. Kūrybiškumo ir terapinių elementų taikymas ugdant vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių (20 val., iš jų 16 kontaktinių (teorinės ir praktinės dalys), 4 val. savarankiškas metodų išbandymas).

III modulis. „Ugdymo turinio organizavimas skirtingų poreikių turintiems mokiniams. Kolegialioji Bukonių mokyklos-daugiafunkcio centro patirtis“, 8 kontaktinės val.

IV modulis. Logopedų ir specialiųjų pedagogų bendradarbiavimo su mokytojais pagrindinės kryptys, tenkinant mokinio specialiuosius poreikius įtraukties sąlygomis (8 val., iš jų 6 kontaktinių, 2 savarankiško darbo val.).

Parašykite komentarą